<sp>vendeuses</sp> Ji bɛ yan! Ji bɛ yan!De l’eau! De l’eau!<sp>vendeuses</sp> Jijíneau bɛ́copêtre yanyànadvici ! Jijíneau bɛ́copêtre yanyànadvici ! <sp>vendeuses</sp> "Glace" bɛ yan! " Galasi" bɛ yan!De la glace ! De la glace !<sp>vendeuses</sp> " GlaceglacenETRG.FRA " bɛ́copêtre yanyànadvici ! " Galasigílasinglace " bɛ́copêtre yanyànadvici ! <sp>vendeuses</sp> Jɛgɛ jirannen bɛ yan! Jɛgɛ jirannen bɛ yan!Poisson frit ! Poisson frit !<sp>vendeuses</sp> Jɛgɛjɛ́gɛnpoisson jirannenjírannenptcpjíranvgrillernenmrphPTCP.RES bɛ́copêtre yanyànadvici ! Jɛgɛjɛ́gɛnpoisson jirannenjírannenptcpjíranvgrillernenmrphPTCP.RES bɛ́copêtre yanyànadvici ! <sp>Paul</sp> Julafitininw ka ca dɛ!Il y a vraiment beaucoup de petits commerçants ici ! <sp>Paul</sp> JulafitininwjùlafitininwnjùlancommerçantfítininadjpetitwmrphPL kakapmQUAL.AFF cacávqnombreux dɛ́prtcertes ! U bɛɛ bɛ tɔnɔ sɔrɔ u ka jago la wa ?Font-ils tous du bénéfice dans leur commerce ?Upers3PL bɛɛbɛ́ɛdtmtout pmIPFV.AFF tɔnɔtɔ̀nɔngain sɔrɔsɔ̀rɔvobtenir upers3PL kakappPOSS jagojàgoncommerce lalápp wawàprtQ ? <sp>Jigi</sp> Dɔɔnin!Un tout petit peu!<sp>Jigi</sp> Dɔɔnindɔ́ɔninnun.peu ! <sp>Paul</sp> U bɛɛ bɛ bɔ Bamakɔ yan wa ?Sont-ils tous de Bamako ?<sp>Paul</sp> Upers3PL bɛɛbɛ́ɛdtmtout pmIPFV.AFF bɔ́vsortir BamakɔBàmakɔn.propTOP yanyànadvici wawàprtQ ? <sp>Jigi</sp> Ayi dɛ, olu bɛɛ bɛ bɔ jamana fan bɛɛ fɛ.Pas du tout, ils viennent de tous les coins du pays.<sp>Jigi</sp> Ayiàyíintjnon dɛ́prtcertes , oluòlûpersce.PL2prncelumrphPL2 bɛɛbɛ́ɛdtmtout pmIPFV.AFF bɔ́vsortir jamanajàmananpays fanfànncôté bɛɛbɛ́ɛdtmtout fɛ̀pppar . <sp>Paul</sp> Mun b'u lase yan?Qu’est-ce qui les a fait venir ici ?<sp>Paul</sp> Munmùnprnquoi b'b'pmIPFV.AFF upers3PL laselásevtransmettrelámrphCAUSsévarriver yanyànadvici ? <sp>Jigi</sp> Ja ni nafoloko y'u lase yan!La sécheresse et le problème d’argent les ont fait venir ici !<sp>Jigi</sp> Jajànsécheresse niniconjet nafolokonàfolokonnàfolonbienskónaffaire y'y'pmPFV.TR upers3PL laselásevtransmettrelámrphCAUSsévarriver yanyànadvici ! <sp>Paul</sp> U jalen bɛ jɔn kan?Chez qui logent-ils ?<sp>Paul</sp> Upers3PL jalenjàlenptcpjàvhébergerlenmrphPTCP.RES bɛ́copêtre jɔnjɔ̂nprnqui kankànppsur ? <sp>Jigi</sp> U jalen bɛ u balimaw n'u dɔnbagaw kan!Ils logent chez des parents et des connaissances !<sp>Jigi</sp> Upers3PL jalenjàlenptcpjàvhébergerlenmrphPTCP.RES bɛ́copêtre upers3PL balimawbálimawnbálimanfrèrewmrphPL n'n'conjet upers3PL dɔnbagawdɔ́nbagawndɔ́nbaganqui.connaîtdɔ́nvconnaîtrebagamrphAG.OCCwmrphPL kankànppsur ! <sp>Paul</sp> O ye baara ye dɛ!Quelle affaire ! <sp>Paul</sp> Oprnce yeyécopEQU baarabáarantravail yeyéppPP dɛ́prtcertes ! Ala k'u bɛɛ garisɛgɛ foni!Que Dieu donne sa chance à chacun d’eux !AlaÁlanDieu k'k'pmSBJV upers3PL bɛɛbɛ́ɛdtmtout garisɛgɛgàrisɛgɛnchance fonifónivdétacher ! <sp>Jigi</sp> Amiina!Amen!<sp>Jigi</sp> Amiinaàmiinanamen ! <sp>taxi</sp> Bada! Bada!Taxis pour le quartier de Bada ! Bada !<sp>taxi</sp> Badabádanrivebánfleuvedánbouche ! Badabádanrivebánfleuvedánbouche ! <sp>Paul</sp> An bɛ taa kinda jumɛn na ?Dans quel quartier allons-nous ?<sp>Paul</sp> Anánpers1PL pmIPFV.AFF taatáavaller kindakìndanquartierkìnnquartierdánbouche jumɛnjùmɛnprnlequel nanápp ? <sp>Jigi</sp> An bɛ taa Dar-Salam!Nous allons à Dar-Salam !<sp>Jigi</sp> Anánpers1PL pmIPFV.AFF taatáavaller Dar-SalamDar-Salamn.propTOP ! <sp>taxi</sp> Lafiyabugu ! Lafiyabugu !Lafiyabugu ! Lafiyabugu ! <sp>taxi</sp> LafiyabuguLáfìyábugun.propTOP ! LafiyabuguLáfìyábugun.propTOP ! Aw tɛ "takisi" ta ?Vous ne prenez pas le taxi ?Awáwpers2PL.EMPH tɛ́copCOP.NEG " takisitàkisintaxi " tatàvprendre ? <sp>Jigi</sp> Ayi, an taayɔrɔ ka surun!Non, là où nous allons, ce n’est pas loin !<sp>Jigi</sp> Ayiàyíintjnon , anánpers1PL taayɔrɔtáayɔrɔndestinationtáavalleryɔ́rɔnlieu kakapmQUAL.AFF surunsùrunvqcourt ! <sp>porteur</sp> Doni di yan, doni di yan!Donne-moi les bagages ! Donne-moi les bagages !<sp>porteur</sp> Donidònincharge didívdonner yanyànadvici , donidònincharge didívdonner yanyànadvici ! <sp>Jigi</sp> Donitalaw, aw fana bɛ ka mɔgɔ sɛgɛn sa!Porteurs, vous aussi, vous fatiguez le monde <sp>Jigi</sp> DonitalawdònitalawndònitalanporteurdòninchargetàvprendrelamrphAG.PRMwmrphPL , awáwpers2PL.EMPH fanafánaprtaussi bɛ́copêtre kakàpmINF mɔgɔmɔ̀gɔnhomme sɛgɛnsɛ̀gɛnvfatiguer sasáprtenfin ! <sp>devineresse</sp> I t'i mago rɔjɛ!Ne viens-tu pas me consulter pour tes problèmes !<sp>devineresse</sp> Ipers2SG t't'pmIPFV.NEG ipers2SG magomàgonbesoin rɔjɛlájɛvregarderlámrphCAUSjɛ́vblanchir ! Mago t'i la?N’as-tu pas de problèmes ?Magomàgonbesoin t't'copCOP.NEG ipers2SG lalápp ? <sp>Jigi</sp> Ɔwɔ, mago bɛ n na, nka wari tɛ yen!Si, j'en ai, mais je n’ai pas d’argent !<sp>Jigi</sp> Ɔwɔɔ̀wɔ́intjoui , magomàgonbesoin bɛ́copêtre npers1SG nanápp , nkaǹkaconjmais wariwárinargent tɛ́copCOP.NEG yenyènadvlà-bas ! <sp>Paul</sp> A bɛ ka mun kɛ?Qu'est-ce qu’elle fait ?<sp>Paul</sp> Apers3SG bɛ́copêtre kakàpmINF munmùnprnquoi kɛ́vfaire ? <sp>Jigi</sp> Kolonninfilila don.C’est une devineresse. <sp>Jigi</sp> KolonninfililakòlonninfililandevinkòlonncaurisninmrphDIMfìlivjeterlamrphAG.PRM dondòncopID . A bɛ ka kolonkisɛ yɛrɛkɛ ka sini kofɔ mɔgɔ ye.Elle est en train d’éparpiller les cauris pour prédire aux gens leur avenir.Apers3SG bɛ́copêtre kakàpmINF kolonkisɛkòlonkisɛnun.cauriskòlonncauriskìsɛngrain yɛrɛkɛyɛ́rɛkɛvétendre kakàpmINF sinisínindemain kofɔkófɔvrapporterkónaffairefɔ́vdire mɔgɔmɔ̀gɔnhomme yeyéppPP . <sp>Jigi</sp> "Pusepusenintigi"!Pousse-pousse !<sp>Jigi</sp> " Pusepusenintigipusepusenintiginpusepusenpouse-poussetìginmaître " ! <sp>pousse-pousse</sp> Naamu!Oui!<sp>pousse-pousse</sp> Naamunàamùintjoui ! <sp>Jigi</sp> I b'an ka doni lase sugukuranin na joli?Combien demandes-tu pour porter nos bagages au nouveau marché ?<sp>Jigi</sp> Ipers2SG b'b'pmIPFV.AFF anánpers1PL kakappPOSS donidònincharge laselásevtransmettrelámrphCAUSsévarriver sugukuraninsúgukuraninnsúgunmarchékúrannouveauninmrphDIM nanápp jolijòliprncombien ? <sp>pousse-pousse</sp> Kɛmɛ!500F!<sp>pousse-pousse</sp> Kɛmɛkɛ̀mɛnumcent ! <sp>Jigi</sp> I t'i miiri wari gwɛlɛya la?Tu ne réfléchis pas aux difficultés d’argent ?<sp>Jigi</sp> Ipers2SG t't'pmIPFV.NEG ipersREFL miirimíirivpenser wariwárinargent gwɛlɛyagɛ̀lɛyanduretégwɛ̀lɛvqduryamrphDEQU lalápp ? <sp>pousse-pousse</sp> I bɛ se joli la?Combien peux-tu donner ?<sp>pousse-pousse</sp> Ipers2SG pmIPFV.AFF sesévarriver jolijòliprncombien lalápp ? <sp>Jigi</sp> Bi duuru!250F!<sp>Jigi</sp> Bibînumdizaine duurudúurunumcinq ! <sp>pousse-pousse</sp> O di !Donne ! <sp>pousse-pousse</sp> Oprnce didívdonner ! An ka wa!Et partons !Anánpers1PL kakapmSBJV wawávaller ! <sp>rôtisseur</sp> Mɔlen bɛ yan!Viande bien cuite ! <sp>rôtisseur</sp> Mɔlenmɔ̀lenptcpmɔ̀vmûrirlenmrphPTCP.RES bɛ́copêtre yanyànadvici ! Tɔlɔlen, tɔlɔlen!Bien grasse ! Bien grasse !Tɔlɔlentɔ̀lɔlenptcptɔ̀lɔvengraisserlenmrphPTCP.RES , tɔlɔlentɔ̀lɔlenptcptɔ̀lɔvengraisserlenmrphPTCP.RES ! Sogojuru ɲuman bɛ yan, bi duuru duuru! Kɛmɛ kɛmɛ!Il y a de bonnes brochettes ici, à 250F, à 500F!Sogojurusògojurunsògonviandejùruncorde ɲumanɲùmanadjbonmanmrphADJ bɛ́copêtre yanyànadvici , bibînumdizaine duurudúurunumcinq duurudúurunumcinq ! Kɛmɛkɛ̀mɛnumcent kɛmɛkɛ̀mɛnumcent ! <sp>Paul</sp> Yan ye sogo jeninen feereyɔrɔ ye wa?C’est ici que l’on vend de la viande grillée ?<sp>Paul</sp> Yanyànncet.endroit yeyécopEQU sogosògonviande jeninenjèninenptcpjènivbrûlerlenmrphPTCP.RES feereyɔrɔfèereyɔrɔnfèerenventeyɔ́rɔnlieu yeyéppPP wawàprtQ ? <sp>Jigi</sp> Ɔwɔ, an b'a fɔ o ma ko: dibida.Oui, nous appelons ça «rôtisserie ».<sp>Jigi</sp> Ɔwɔɔ̀wɔ́intjoui , anánpers1PL b'b'pmIPFV.AFF apers3SG fɔ́vdire oprnce mamàppADR kokócopQUOT : dibidadíbidanséchoir.des.noix.de.karitédíbinfourdánbouche . Yan ye Baba Jalo ka dibida ye.C’est ici la rôtisserie de Baba Jalo.Yanyànncet.endroit yeyécopEQU BabaBàban.propNOM.M JaloJàlon.propNOM.CL kakappPOSS dibidadíbidanséchoir.des.noix.de.karitédíbinfourdánbouche yeyéppPP . A ka sogo saniyalen don!Sa viande est saine !Apers3SG kakappPOSS sogosògonviande saniyalensániyalenptcpsániyavnettoyersánivqpropreyamrphDEQUlenmrphPTCP.RES dondòncopID ! <sp>Paul</sp> Nin bɛɛ ye "butikiw" ye wa ?Tout cela, est-ce des boutiques ?<sp>Paul</sp> Ninnìnprnceci bɛɛbɛ́ɛdtmtout yeyécopEQU " butikiwbùtikiwnbùtikinmagasinwmrphPL " yeyéppPP wawàprtQ ? <sp>Jigi</sp> Ɔwɔ, nka yan "butikiw" tɛ bɛrɛ ye.Oui, mais ici les boutiques ne sont pas nombreuses.<sp>Jigi</sp> Ɔwɔɔ̀wɔ́intjoui , nkaǹkaconjmais yanyànadvici " butikiwbùtikiwnbùtikinmagasinwmrphPL " tɛ́copCOP.NEG bɛrɛbɛ́rɛnbeaucoup yeyéppPP . N'i sera Dabanaani na, yen ta de ka ca!Si tu vas au «Dabanaani », c’est là qu’il y en a beaucoup !N'n'conjsi ipers2SG seraséravsévarriverramrphPFV.INTR DabanaaniDabanaanin.propTOP nanápp , yenyènnlà-bas tatánpropriété dedèprtFOC kakapmQUAL.AFF cacávqnombreux ! <sp>Paul</sp> Jago bɛ kɛ Bamakɔ yan koyi!Vraiment, on fait du commerce à Bamako !<sp>Paul</sp> Jagojàgoncommerce pmIPFV.AFF kɛ́vfaire BamakɔBàmakɔn.propTOP yanyànadvici koyikóyiprtcertes ! <sp>Jigi</sp> Ɔwɔ, jago bɛ kɛ yan, janko Marakaw fɛ.Oui, on fait du commerce, surtout les Sarakolé.<sp>Jigi</sp> Ɔwɔɔ̀wɔ́intjoui , jagojàgoncommerce pmIPFV.AFF kɛ́vfaire yanyànadvici , jankojànkóconjsurtout MarakawmàrakawnmàrakanSoninkéwmrphPL fɛ̀pppar . <sp>Jigi</sp> An sera "Artisanat".Nous sommes arrivés à l’artisanat.<sp>Jigi</sp> Anánpers1PL seraséravsévarriverramrphPFV.INTR " ArtisanatAritizanan.propTOP " . <sp>Paul</sp> Paati!Oh! <sp>Paul</sp> Paatipátiintjsapristi ! Bololabaara sugu bɛɛ bɛ sɔrɔ yan!On trouve ici toutes sortes de choses faites à la main !Bololabaarabólolabaarantravail.manuelbólonbrasláppbáarantravail sugusúgunespèce bɛɛbɛ́ɛdtmtout pmIPFV.AFF sɔrɔsɔ̀rɔvobtenir yanyànadvici ! <sp>Jigi</sp> Ɔwɔ, wolobaaralaw bɛ yan, sanufagalaw bɛ yan ani jiribaaralaw!Oui, ici il y a ceux qui travaillent des peaux, des bijoutiers et des sculpteurs sur bois !<sp>Jigi</sp> Ɔwɔɔ̀wɔ́intjoui , wolobaaralawwòlobaaralawnwòlonpeaubáarantravaillamrphAG.PRMwmrphPL bɛ́copêtre yanyànadvici , sanufagalawsánufagalawnsánufagalanorfèvresánunorfàgavtuerlamrphAG.PRMwmrphPL bɛ́copêtre yanyànadvici aniàníconjainsi.que jiribaaralawjíribaaralawnjíribaaralanmenuisierjírinarbrebáaravtravaillerlamrphAG.PRMwmrphPL ! <sp>Paul</sp> Tiɲɛ na, Bamakɔ kow tɛ ban!Vraiment, les choses à voir à Bamako n’en finissent pas!<sp>Paul</sp> Tiɲɛtìɲɛnvérité nanápp , BamakɔBàmakɔn.propTOP kowkównkónaffairewmrphPL pmIPFV.NEG banbánvterminer ! <sp>Jigi</sp> Dugubaw bɛɛ bɛ ten!Toutes les grandes villes sont ainsi !<sp>Jigi</sp> Dugubawdùgubawndùgubangros.villagedùgunvillagebamrphAUGMwmrphPL bɛɛbɛ́ɛdtmtout bɛ́copêtre tentènadvainsi ! <sp>Paul</sp> Kunsigitigɛlaw ka mɔgɔ kunsigi tigɛ nbɛda la, ne tun ma o ye ni bi tɛ!Des coiffeurs qui coupent les cheveux dans la rue, je n’avais pas envore vu ça, si ce n’est aujourd’hui !<sp>Paul</sp> KunsigitigɛlawkùnsigitigɛlawnkùnsigincheveuxkùnntêtetìgɛvcouperlamrphAG.PRMwmrphPL kakapmSBJV mɔgɔmɔ̀gɔnhomme kunsigikùnsigincheveuxkùnntête tigɛtìgɛvcouper nbɛdanbɛ́dangrande.rue lalápp , nenêpers1SG.EMPH tuntùnprtPST mamapmPFV.NEG oprnce yeyévvoir niniconjsi bibìnaujourd'hui tɛ́copCOP.NEG ! <sp>Jigi</sp> A bɛ kɛ an fɛ.Ça se fait chez nous.<sp>Jigi</sp> Apers3SG pmIPFV.AFF kɛ́vfaire anánpers1PL fɛ̀pppar . <sp>Paul</sp> O tuma, kundi "modèle" min ka di i ye, i b'o ɲɛnatɔmɔ ja ninnu na wa?Alors le modèle de coiffure qui te plaît, tu le choisis parmi les photos ?<sp>Paul</sp> Odtmce tumatùmanmoment , kundikùndinrasage.de.têtekùnntêtedívraser " modèlemodèlenNOM.ETRG " minmîndtmREL kakapmQUAL.AFF didívqagréable ipers2SG yeyéppPP , ipers2SG b'b'pmIPFV.AFF oprnce ɲɛnatɔmɔɲɛ́natɔ̀mɔvchoisirɲɛ́noeillápptɔ̀mɔvramasser jajànombre ninnunìnnúdtmDEM.PLnìndtmDEMlumrphPL2 nanápp wawàprtQ ? <sp>Jigi</sp> I y'a faamu!Tu as compris !<sp>Jigi</sp> Ipers2SG y'y'pmPFV.TR apers3SG faamufàamuvcomprendre ! <sp>Jigi</sp> Kunsigitigɛla, su bɛ ɲini ka ko, hali bi, i bɛ baara la wa?Coiffeur, la nuit est sur le point de tomber, tu travailles jusqu’à maintenant ?<sp>Jigi</sp> KunsigitigɛlakùnsigitigɛlankùnsigincheveuxkùnntêtetìgɛvcouperlamrphAG.PRM , susúnnuit pmIPFV.AFF ɲiniɲínivchercher kakàpmINF kokòvarriver , halihálìprtmême bibìadvaujourd'hui , ipers2SG bɛ́copêtre baarabáarantravail lalápp wawàprtQ ? <sp>coiffeur</sp> Ɔwɔ, hali bi, n b'a kan.Oui, jusqu’à maintenant, je suis en train.<sp>coiffeur</sp> Ɔwɔɔ̀wɔ́intjoui , halihálìprtmême bibìadvaujourd'hui , npers1SG b'b'copêtre apers3SG kankànppsur . Wari sɔrɔ man di!Ce n’est pas facile de gagner de l'argent!Wariwárinargent sɔrɔsɔ̀rɔngain manmanpmQUAL.NEG didívqagréable ! <sp>Paul</sp> Misiriwelela kan tɛ nin ye wa?N’est-ce pas l’appel du muezzin ?<sp>Paul</sp> MisiriwelelamìsiriwelelanmuezzinmìsirinmosquéewélevappelerlamrphAG.PRM kankánncou tɛ́copCOP.NEG ninnínprnceci yeyéppPP wawàprtQ ? Silamɛw bɛ siɲɛ joli seli tile kɔnɔ?Les musulmans prient combien de fois dans la journée ?SilamɛwsìlamɛwnsìlamɛnmusulmanwmrphPL pmIPFV.AFF siɲɛsìɲɛnpas jolijòliprncombien selisélivprier tiletìlensoleil kɔnɔkɔ́nɔppdans ? <sp>Jigi</sp> Silamɛw bɛ siɲɛ duuru seli tile kɔnɔ.Les musulmans prient cinq fois dans la journée.<sp>Jigi</sp> SilamɛwsìlamɛwnsìlamɛnmusulmanwmrphPL pmIPFV.AFF siɲɛsìɲɛnpas duurudúurunumcinq selisélivprier tiletìlensoleil kɔnɔkɔ́nɔppdans . Olu tɔgɔ filɛ : fajiri, selifana, laansara, fitiri, ani saafo.Voilà leurs noms : la prière de l’aube, la prière de 14h, la prière de 17h, la prière du crépuscule, et la prière de 20 h.Oluòlûpersce.PL2prncelumrphPL2 tɔgɔtɔ́gɔnnom filɛfílɛvregarder : fajirifájirinprière.musulmane.de.l'aube , selifanasélifànanprière.de.14hsélinprièrefànanrepas , laansaralàansàranl'après-midi , fitirifìtirinprière.du.crépuscule , aniàníprepainsi.que saafosáafonprière.de.20h . <sp>Paul</sp> Ala k'u ka bato minɛ!Que Dieu accueille leur prière !<sp>Paul</sp> AlaÁlanDieu k'k'pmSBJV upers3PL kakappPOSS batobàtonadoration minɛmìnɛvattraper ! <sp>Jigi</sp> Amiina!Amen !<sp>Jigi</sp> Amiinaàmiinanamen ! <sp>Jigi</sp> Wotoronintigi, yan ka ɲi, an sera jabaaya la!Possesseur de pousse-pousse, ça va ici, nous sommes arrivés chez le logeur !<sp>Jigi</sp> WotoronintigiwòtoronintiginwòtoroncharretteninmrphDIMtìginmaître , yanyànncet.endroit kakapmQUAL.AFF ɲiɲìvqbon , anánpers1PL seraséravsévarriverramrphPFV.INTR jabaayajàbaayanhospitalitéjàbaganlogeuryamrphABSTR lalápp ! <sp>Paul</sp> An bɛ ja Hadama ka so wa?Est-ce nous logeons chez Hadama ?<sp>Paul</sp> Anánpers1PL pmIPFV.AFF jajàvhéberger HadamaÁdaman.propNOM.MF kakappPOSS sosónmaison wawàprtQ ? <sp>Jigi</sp> Ayi, an bɛ jigin ne burankɛ ka so.Non, nous logeons chez mon beau-frère.<sp>Jigi</sp> Ayiàyíintjnon , anánpers1PL pmIPFV.AFF jiginjìginvdescendre nenêpers1SG.EMPH burankɛbúrankɛnparent.par.alliancebúrannbeau-parentadjmâle kakappPOSS sosónmaison . A tɔgɔ ko : Ŋolo.Il s’appelle Ngolo.Apers3SG tɔgɔtɔ́gɔnnom kokócopQUOT : ŊoloNgòlon.propNOM.M . <sp>Paul</sp> I burankɛ bɛ cakɛda dɔ la wa?Ton beau-frère a-t-il un poste de travail ?<sp>Paul</sp> Ipers2SG burankɛbúrankɛnparent.par.alliancebúrannbeau-parentadjmâle bɛ́copêtre cakɛdacákɛdanlieu.de.travailcántravailkɛ́vfairedánbouche dɔ́dtmcertain lalápp wawàprtQ ? <sp>Jigi</sp> Ayi, ne burankɛ ye baaraɲini ye.Non, mon beau-frère est journalier.<sp>Jigi</sp> Ayiàyíintjnon , nenêpers1SG.EMPH burankɛbúrankɛnparent.par.alliancebúrannbeau-parentadjmâle yeyécopEQU baaraɲinibáaraɲininmanoeuvrebáarantravailɲínivchercher yeyéppPP . <sp>Paul</sp> Ala ka baara sɔrɔ nɔgɔya a ye.Que Dieu l’aide à trouver un emploi !<sp>Paul</sp> AlaÁlanDieu kakappPOSS baarabáarantravail sɔrɔsɔ̀rɔvobtenir nɔgɔyanɔ̀gɔyavfaciliternɔ̀gɔvqfacileyamrphDEQU apers3SG yeyéppPP . <sp>Jigi</sp> Amiina!Amen ! <sp>Jigi</sp> Amiinaàmiinanamen ! Ala k'an bɛɛ sutara!Que Dieu nous aide tous !AlaÁlanDieu k'k'pmSBJV anánpers1PL bɛɛbɛ́ɛdtmtout sutarasùturavcacher ! <sp>Paul</sp> Amiina!Amen !<sp>Paul</sp> Amiinaàmiinanamen !